Tyrimai

Etninių tyrimų  skyrius ir jame dirbantys mokslininkai vykdo valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos Lietuvos socialinių mokslų centro ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos uždavinius, taip pat įgyvendina nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslinius projektus, finansuojamus Lietuvos mokslo tarybos, Europos Sąjungos, kitų tarptautinių institucijų ar partnerių lėšomis.

Tarptautiniai projektai

Migracija, afektinė geopolitika ir Europos demokratija karinių konfliktų laikais (MAGnituDe)

Projekto trukmė: 2025 02 01 – 2029 01 31

Projekto komanda:  dr. Kristina Šliavaitė, dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič, doktorantas Dmytro Mamaiev

Finansavimo šaltinis: Programa „Europos horizontas” (101178269)

Santrauka

Informacija ruošiama

Smurtas lyties pagrindu ir institucijų atsakas: žiniomis ir veiksmais grįsti instrumentai siekiant apsaugos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose (UniSAFE)

Projekto vadovė: dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič

Projekto trukmė: 2021 02 01 – 2024 01 31

Projekto Nr. 101006261, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa HORIZON 2020 
Projekto komanda: dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič, dr. Giedrė Blažytė

Projekto tikslas: stiprinti žinias apie smurtą lyties pagrindu universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose ir šias žinias paversti veiklos priemonėmis ir rekomendacijomis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų politikoje ir praktikose.

Projekto koordinatorius: European Science Foundation (ESF), Prancūzija

Ataskaitos:

Report on Multi-level Analysis and Integrated Dataset;
Report on Case Studies on the Effects and Consequences of Institutional Responses to Gender-based
Violence along the 7Ps in Research Performing Organisation
;
Gender-based Violence in Universities and Research Organisations National Fieldwork Report;
Gender-based violence and its consequences in European Academia, Summary results from the UniSAFE survey.

Santrauka
Individual Experiences of Gender-based Violence in Academia. Executive Summary of the Analysis of Interviews with Researchers at Higher Risk of Gender-based Violence.

Tinklaraštis
UniSAFE’s Analysis of Interviews with Researchers at Higher risk of Gender-based Violence.

Priemonių rinkinys
Priemonių rinkinys universitetams, kuriant saugią studijų ir darbo aplinką.

Daugiau informacijoshttps://unisafe-gbv.eu/

FRANET

Projekto vadovė: dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič
Projekto trukmė: 2018 10 – 2023 06
FRANET – Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) (Viena, Austrija) koordinuojamas tarptautinis projektas.

Rezultatai:

Contribution to the Focus chapter of the Fundamental Rights Report 2022: Social rights and equality in light of the recovery from the COVID- 19 pandemic. Contractor: Lithuanian Centre for Social Sciences. Author: Daumantas Stumbrys.

http://fra.europa.eu/en/publication/2022/social-rights-equality-recovery-covid-19#country-related

Social Fieldwork Research (FRANET) (2020) Presumption of Innocence: procedural rights in criminal proceedings. Authors: Mėta Adutavičiūtė, Monika Frėjutė-Rakauskienė, Erika Leonaitė, Kristina Šliavaitė. Presumption of innocence and related rights – Professional perspectives | European Union Agency for Fundamental Rights (europa.eu)

Social Fieldwork Research (FRANET) (2014) Severe forms of Labour Exploitation. Supporting victims of severe forms of labour exploitation in having access to justice in EU Member States. Author: Giedrė Blažytė, Monika Frėjutė-Rakauskienė, Vita Petrušauskaitė, Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Kristina Šliavaitė, Karolis Žibas.
http://fra.europa.eu/en/publication/2015/severe-labour-exploitation-workers-moving-within-or-european-union#country-related


Kitos FRA publikacijos: http://fra.europa.eu/lt/products/search

Nacionaliniai projektai

Etniškumas ir socialinis (ne)teisingumas miestų erdvėse: istorinių ir šiandienos procesų analizė (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atvejai)

Projekto vadovė: dr. Kristina Šliavaitė

Projekto vykdytojai: dr. Kristina Šliavaitė, dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, doktorantė Kornelija Čepytė
Trukmė: 2024 09 02 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-28)

Santrauka
Projekto metu tirsime socialinės-etninės diferenciacijos ir segregacijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose istorinius ir šiandieninius procesus. Planuojamas kelių krypčių tyrimas: a) mokslinės literatūros, publikuotų šaltinių (surašymų, spaudos) ir archyvinių (istorinių) šaltinių analizė, b) konkrečių miestų rajonų socialinės, švietimo, kultūrinės, apsaugos nuo nusikalstamumo politikos ir priemonių analizė, c) lauko tyrimas atliekant interviu ir stebėjimus tikslingai pasirinktuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų rajonuose, kuriems būdinga etninė ir socialinė gyventojų įvairovė. Projekte siekiama išsiaiškinti ar ir kaip skirtingų kartų ir tautybių miestų rajonų gyventojai diferencijuoja miestų rajonus/kaimynystes pagal etninius, kultūrinius, socialinius kriterijus bei suteikiamas prieigas prie paslaugų. Platesne prasme tyrimas atskleis ar ir kaip miestų erdvės matomos ir patiriamos kaip socialiai, ekonomiškai ir etniškai diferencijuotos ir tuo pačiu apsprendžiančios jų gyventojų socialinio mobilumo galimybes.

Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste

Projekto vadovė: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė
Projekto trukmė: 2023 04 03 – 2026 03 31
Nr. S-MIP-23-39
, LMT mokslininkų grupių projektas.

Projekto partneris – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas.

Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (LSMC Sociologijos institutas), specialistė Janina Koliato (LSMC Sociologijos institutas), dr. Kristina Garalytė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas), dr. Kristina Šliavaitė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas).


Projekto tikslas – tirti migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos bei Indijos etninio, nacionalinio, transnacionalinio identitetų ir geopolitinių nuostatų sąsajas ir jų raišką sąveikoje su priimančia Lietuvos visuomene karo Ukrainoje kontekste. Karas Ukrainoje šiame projekte suprantamas kaip ilgalaikis procesas, prasidėjęs 2014 m. ir apimantis priežastis, eigą, pasekmes, tad net karui pasibaigus bus aktualūs jo vertinimai. Karas Ukrainoje matomas ne  tik kaip regioninis, bet kaip globalus įvykis, sukuriantis maisto, energijos ir finansų krizes, perstruktūruojantis pasaulio geopolitinius santykius ir tiesiogiai paliečiantis skirtingų regionų, tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų karo, žmonių gyvenimus ir tapatybes. Trys skirtingos migrantų grupės tyrimui pasirinktos dėl jų skirtingo artumo karo kontekstui ir jų šalių skirtingų karo vertinimų. Tyrimas fokusuosis į etniškai ir regioniškai skirtingas migrantų grupes, kurių geopolitinės nuostatos tikėtina, kad bus įvairios ir galbūt netgi konfliktuojančios. Bus siekiama atskleisti kaip migrantų tapatinimasis ir geopolitinės nuostatos yra veikiamos jų imigracijos į Lietuvą patirčių karo Ukrainoje kontekste. Tai įgalins suprasti skirtingų tyrime dalyvaujančių imigrantų grupių sąlyčio ir konflikto taškus jų karo vertinimų ir tapatinimosi atžvilgiu. Tyrimas yra naujoviškas, nes gilinasi į mažai tirtą temą – tautinių identitetų ir geopolitinių nuostatų sąveiką mikro (žmonių) lygmenyje. Jo aktualumas gali būti grindžiamas tuo, kad jo pagrindu bus galima modeliuoti migrantų sąveikos su Lietuvos visuomene kryptis.

Etniškumas, įtrauktis ir istoriniai pasirinkimai tautinių mažumų pasakojimuose apie Lietuvos valstybingumo atkūrimą XX amžiaus pabaigoje

Projekto vadovė: dr. Kristina Šliavaitė 
Projekto trukmė: 2021 03 08 – 2022 12 31
Nr. S-MOD-21-3
, LMT, Nacionalinė mokslo programa Modernybė Lietuvoje“

Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, specialistė Janina Koliato

Projekto tikslas – ištirti kaip Lietuvos tautinės mažumos konstruoja pasakojimą apie Lietuvos valstybingumo atgavimo XX a. pab. įvykius ir procesus bei tautinių mažumų vaidmenį juose. Tyrėjus domino, ar/kaip istorinė atmintis skyrėsi priklausomai nuo pasakotojo socialinių charakteristikų ir ar šios atmintys skatina skirtingas socialines grupes sėkmingai dalyvauti pilietinės visuomenės kūrime. Projekte susitelkiama į tautinių mažumų pasakojimus apie laikotarpį nuo Sąjūdžio įkūrimo iki 1993 m., kada iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė sovietų kariuomenė. Analizavome tiek rašytinius šaltinius (minėto istorinio laikotarpio bei šiandienos pasirinktus žiniasklaidos šaltinius  lietuvių, rusų, lenkų kalbomis), tiek kaip Lietuvos valstybingumo atkūrimo įvykiai ir mažumų dalyvavimas juose konstruojamas nestruktūruotų arba gyvenimo istorijos interviu metu.  Šis tyrimas – svarbus indėlis identifikuojant ir įvertinant kaip palyginti neseni istoriniai įvykiai susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimu yra konstruojami etninių mažumų (lenkų, rusų, mišrios tapatybės) tarpe konkrečiose vietovėse – Vilniuje ir Vilniaus krašte, Šalčininkuose, Visagine. Tautinės mažumos matomos, kaip piliečiai, kurie aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrime. Šis tyrimas svarbus kuriant visuomenės grupių tarpusavio supratimą ir solidarumą. Šio projekto tikslas ne istorinių įvykių rekonstrukcija, o socialinės atminties ir tapatybių sąveika, konteksto (žiniasklaidos) ir socialinės atminties sąveika.

REZULTATAI:

Monografija:

Šliavaitė, K., Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A. (2023). Lietuvos valstybingumo atkūrimas tautinių mažumų perspektyvose: etniškumas, įtrauktis, pasirinkimai.. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas/BALTO print. 268 p. ISBN 978-609-8324-03-7, eISBN 978-609-8324-04-4.

Etno-konfesinis identitetas ir socialinė įtrauktis Lietuvoje po 1990 m.: rusų stačiatikių ir lenkų katalikų atvejai

Projekto vadovas: dr. Andrius Marcinkevičius
Projekto trukmė: 2019 05 01 – 2022 04 30
Nr. S-LIP-19-60, LMT, Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa

Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Kristina Šliavaitė, specialistė Janina Koliato

Projektas siekė ištirti kaip skirtingų kartų rusai stačiatikiai ir lenkai katalikai konstruoja etno-konfesinę tapatybę ir kokie veiksniai sąlygoja šių etno-konfesinių grupių socialinės įtraukties ar atskirties procesus skirtinguose socialiniuose kontekstuose nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 m. Tyrimui pasirinkti atvejai – rusai stačiatikiai ir lenkai katalikai – leidžia atskleisti kaip sąveikauja etninė ir konfesinė tapatybės dimensijos skirtingose kartose ir kaip tapatinimasis su religine ir etnine mažuma Lietuvos visuomenėje (rusai stačiatikiai) ar etnine mažuma, bet religine dauguma (lenkai katalikai), veikia šių grupių socialinės įtraukties į platesnę visuomenę procesus. Projekto metu tyrėjai atliko politikos ir teisės dokumentų, reguliuojančių religinių bendruomenių teises apžvalgą ir analizę; atliko kokybinius lauko tyrimus rusų stačiatikių ir/ar lenkų katalikų bendruomenėse Vilniuje, Kaune, Visagine, Švenčionyse, Šalčininkuose; archyvinės medžiagos pagalba rekonstravo konkrečių lauko tyrimui pasirinktų miestų etno-konfesinių bendruomenių raidą nuo sovietmečio iki dabarties bei ištyrė kaip archyvinėje medžiagoje atsiskleidžia istoriškai konstruojamos etno-konfesinės skirtys ir bendrumas; atliko populiarios spaudos rusų, lenkų kalbomis ir tyrimui pasirinktų religinių bendruomenių periodinių leidinių analizę siekiant atskleisti vyraujančią problematiką.

REZULTATAI:

Monografija:

Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. (2022). Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusaiVilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas/BALTO print,  260 p. ISBN 978-609-96239-8-6 (spausdintinis), eISBN 978-609-96239-9-3.

Mokslo straipsniai:

Marcinkevičius, A. (2021). Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba.//Kauno istorijos metraštis. VDU, 2021/19, p. 105-123. ISSN 1822-2617, eISSN 2335-8734.

Šliavaitė, K. (2021). Kalba, religija ir etniškumas mokyklose rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis Lietuvoje: įvairovės (ne)atpažinimo praktikos.//Filosofija. Sociologija.  Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2021. T. 32, Nr. 2, p. 133-140. ISSN 0235-7186.

Frėjutė-Rakauskienė, M. (2020). Etninių mažumų grupių religinės organizacijos Lietuvoje: etninio ir religinio identiteto aspektai ir jų sąsajos.//Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (2), p. 31-53. ISSN 2335-8777.

Socialinis ir istorinis teisingumas Lietuvoje: etninė ir generacijų dimensija

Projekto vadovė: dr. Neringa Klumbytė (Majamio universitetas, JAV)
Projekto trukmė: 2016 04 01 – 2018 12 31
Nr. S-LIP-031/2016
, LMT, Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa

Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, dr. Kristina Šliavaitė, specialistė Janina Koliato
Projekto tikslas – atskleisti, kaip skirtingų generacijų ir skirtingų tautybių (lietuviai ir rusai) Lietuvos gyventojai patiria ir suvokia socialinį ir istorinį teisingumą. Remdamiesi ankstesniais šio projekto autorių ir kitų mokslininkų tyrimais, socialinį teisingumą siejome su atskirties išgyvenimais, susijusiais su žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis bei individualiomis atskirties patirtimis, kurios atskleidžia socialinį, ekonominį ir politinį piliečių nesaugumą. Istorinis teisingumas – tai socialinės atskirties patyrimas ir suvokimas istoriniame kontekste, išreikštas per individualų santykį su šalies praeitimi bei 2014-2016 metų (tyrimo laikotarpis) politiniais, ekonominiais ir socialiniais procesais. Šis tyrimas taikė kokybiškai naują teorinę prieigą analizuojant etninių santykių problematiką daugiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje. Pastarąjį dešimtmetį etninių santykių raidos tyrimai atliekami taikant adaptacijos teorijas etninių grupių socialinės integracijos analizei. Socialinio ir istorinio teisingumo teorinė prieiga leido pažvelgti į etniškumo problematiką kintančių socialinių, ekonominių bei politinių procesų kontekste, kuriame teisingumo sampratos įvairiai pasiskirsto tarp skirtingų tautybių atstovų (lietuvių ir rusų) bei įvairiai persipina su tarptautiniu ar valstybės lygio teisingumo diskursais. Tyrimu siekėme atsakyti į svarbius teorinius klausimus: kaip formuojasi santykis tarp etniškumo, atskirties ir socialinio bei istorinio teisingumo patirčių ir sampratų; kada teisingumas vienos etninės grupės ar individų atžvilgiu tampa neteisingumu kitos grupės individu atžvilgiu; kaip atskirties ir teisingumo patirtys pasiskirsto tarp skirtingo amžiaus, lyties, socialinio statuso individų; kaip socialinės atskirties patirtys persipina su istorinio teisingumo sampratomis. Kokybinis tyrimas buvo atliktas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine.

REZULTATAI:

Monografija:

Frėjutė-Rakauskienė, M., Klumbytė, N., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. (2018). Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/BALTO print,  320 p. ISBN 978-609-8193-19-0.

Mokslo straipsniai:

Šliavaitė, K. (2020). Memory, identity and schooling: diverging and overlapping narratives about World War II and its outcomes at the schools with Russian as the language of instruction in Lithuania.//Journal of Baltic Studies. 2020, Vol. 51, Issue 3, Routledge. ISSN 0162-9778.

Klumbytė, N. (2019). Sovereign Uncertainty and the Dangers to Liberalism at the Baltic Frontier. Slavic Review, 78 (2): 336-347. https://www.jstor.org/stable/10.2307/26846167

Frėjutė-Rakauskienė, M. (2018). Socialinio teisingumo aspektai rusų etninės grupės pilietinėje veikloje Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademija, 29 (4), p. 239-245. ISSN 0235-7186.

Marcinkevičius, A. (2018). Holokaustas kaip istorinio teisingumo diskurso konstravimo aspektas Lietuvos spaudoje lietuvių ir rusų kalba. Filosofija. Sociologija. 29 (4), p. 246–252. ISSN 0235-7186.

Klumbytė, N. (2017). Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste//Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2017/2 (41 ), p. 137-168. ISSN 1392-3358